Zistwar Tikok, par Christian Fontaine… zistwar an kréol dann Témoignages -8-

Afèr ?

6 novanm 2024, sanm Christian Fontaine

Té moins sink lo ti-non Tikok lété pa « Tikok », mé « Afér » !

Afér ? Ebin, pars Tikok étan-mti, té i inm poz in voyaz kestion son lantouraz. Olèr domann « akoz ? », li té di : « Afér ? « Afér, isi ? » ; « Afér, laba ? » ; « Afér tel soz i espas dann tel manir ? » Tout fason, si li té dmann « akoz ? », son frèr Zan-Lik té i mank pa arvir ali : « Akoz margoz lé amér, lo grin lé dou, la rasine lé plat ! »
Soman, ek son zafér « afér-la », Tikok té i fatig domoun.

Na in kou konmsa, Tikok i oi son matant Eliz i pas dann somin. Tou zis si lo matant té i gingn marsé, si-telman lo vant té bel ! Tikok i dmann : « Afér lo vant matant Eliz lé gro, monmon ? »
Zan-Lik i antan sa, li mét son dé min dann son pos, li sort déor, li sif : « Fffiii… fffiii… fffiii ».
Gramoun Biganbé, apo dégrinn maï, i grat in kou son gorz, i sas in nti poul l’apo avaz ali : « Ssit ! Ssit ! Ssit, ti poul ! »
Granmèr Tisia, son koté, i rakoki son rin po trap in piés linz dann son tant koutir. El i mét-a-shant pli for son romans légliz : « Sé lo moi dé Marie-é, sé lo moi lé pli bo ! ».
I rét monmon tousél, estér, po réponn. Madanm Biganbé lé zéné, soman el i pérd pa kouraz, i réponn :
« Out matant i sar gingn in zanfan !
– Afér ? Tikok i domann, son zanfan lé dan son vant ?
– Tikok ! Madanm Biganbé i arvir. Estér, alé zoué ! »
Tikok i persis, i dmann :
« Bin ! Afér lo zanfan kouzine Zoumine la ariv dann laviyon, li ? »
Madanm Biganbé té i atann pa kestion-la, konm el lé pri dan la kol, el i ogard son mari. Gramoun Biganbé i konpran, i trap Tikok par la min, i di :
« Alon, mounoir ! Anon, n’a rod in pongné manzé lapin !
Epi fini an plézantri, li azout :
« Dan la vi, i fo pa soman rod "afér", i fo tas moyin sort dann fér ! »

Christian Fontaine

Padport

Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année

La kaz Tikok

23 avril, par Christian Fontaine

Promié tan, la kaz bann Biganbé navé dé piès minm parèy sad bann Maksimin, soman té kouvèr an tol. Malérèzman, siklone 48 la ni, la lèv lo ti (…)


+ Lus