Zistwar Tikok, par Christian Fontaine… zistwar an kréol dann Témoignages -58-

Lamontraz Wistiti

31 mai, par Christian Fontaine

Misié Léon, Wistiti 1 , lavé in tiktak éksopré po amont marmay lékol. Daborinn, kayé-la, bann fami lavé poin po soplinn sanm li : marmay té i anserv preské pa ! Té i ékri kazimandir rienk si lardoiz èk tablo. Té pli fasil po éfasé. Eré osi po Wistiti, pars si direktèr, ousansa linspèktèr, té i bit dési lo travay Wistiti té i fé, ébin na lontan té fine anvoy ali fé son grimas Zardin Léta, laba !
Si in sans, banna i di – soman si in sans bien kalkilé – té zafèr itil té i mark si tablo. Li té i amont motèr loto, kirbit zernionm, koman té i fé in « relevé de terrain », koman i plant in pié-d’frui… tousala… Li té fé désin si tablo, té i mark lo non tout bann piès, apréla té i di banna arkopié dési lardoiz.
Marmay té i akout bien minm, sitèlman zot té fir konèt sa té i apèl « dynamo », « col de cygne », « sulfateuse ». Ariv zot kaz, na inn-dé té rod po aranz motèr, kirbit, rolvé térin, tousala… Tikok li, li antropan dann in « pépinière ». Ladan li té i mèt tout kalité pié-d'frui : fouyapin aou, letsi aou, zavoka aou, zoranz aou, mandarine aou, tout…
Gramoun Biganbé promié-tan té i agèt Tikok an-grinn, soman tèl li la gout promié mang grèf, li la komans respèk son garson, la di :
« Wa gingn fé in moun ansanm ou mon garson ! »

Kank marmay té fatigé, Wistiti té i di azot konmsa, i di : « Bon ! Tienbo in kou estèr ! Nous allons maintenant étudier ce que vous avez trouvé dans lo livre de la nature ! »
A ton manzé ! * Sa in zafér ankor, sa !
Wistiti té i larg kréol-fransé té i di konmsa : « Na tro liv i ékri ninport kosa ! Koué i pé fout anou la Loire i pran sours au Mont Gerbier des Joncs ? Que lo Mont Blanc porte des Neiges éternelles ! Ou encore que la renoncule lé ak ou lé somak* ? … Anon komans par konèt sak lé partou koté nou : lo livre naturel de la Réunion : lo rès n’a oir apré ! »
Tèl Wistiti té fine di sa, marmay té i trap zot soubik vakoi, té dévid tout si la tab : zanblon, zanbrozad, pokpok, gouyav !… Wistiti té pran lo frui, té i esplik. Apréla tout la bann té i tonm dédan, té i fé in parti. Ou’a domandé si bann zélèv té kontan !
N’ankor po kozé dési lamontraz Misié Léon. Démié kal la minm. N’a di, po fini, Misié Léon – ti zako fité* – té pli gabié dann « travo-pratik » olèrk dann « partisip-pasé-ée-éees ».

Saminm Tikok la pa perd tro son tan lékol ! Estèr zordi, alé mann ali « conjugue lo verbe travailler au futur » riskab li yabou arpa. Soman di ali fé in travay, fagot in nafèr po ou, li va konèt démerdé, pa « au futur » ankor : tou-d’suit po tou-d’suit minm.


Signaler un contenu

Un message, un commentaire ?


Témoignages - 80e année


+ Lus