Zistwar Tikok, par Christian Fontaine… zistwar an kréol dann Témoignages -42-

Vyé Batok

26 mars, par Christian Fontaine

Sové Tikok té rouz. Avaz* ali : « volkan », « flanboiyan », osinonsa, « Bouldofé », li di pa arien. Kontrèr, li rir minm ek ou ! Bé mounoir ! Di pa ou la annarg* in moun li yinm !

Na in kou konmsa, Tikok i sa la boutik. Ariv koté la fontinn Troi-somin, li oi Tétin apo avaz gramoun Batok. Tétin i kri : « Oté Batok la rak ! Oté Batok la mori ! »

Gramoun Batok-la sa in vyé gramoun Tikok i yinm bien : souvandéfoi, li sava son kaz po antann ali rakont zistoir « Tizan la vol la mori ». Tazantan osi, vyé Batok i èd papa Tikok vann zournal « Témoinyaz ».

Alors – po arvni si nout konversasion – kan Tikok la vi Tétin gaspi* vyé gramoun-la, son kolèr la monté, li la di apré Tétin : « Ou pa fine avaz gramoun-la ? Lès ali in pé trankil, don ! » Tikok, soman, la koz dousman. Tétin, li, la pran sa antravèr ! Li louk Tikok in kou, son dé ti zyé i flanm konm la brèz dofé ! Li kontant pa zir lo monmon Tikok, li trouv moyin azouté : « Kosa ! Aou zanfan Batok, ou ? Zanfan batar pito, oui ! » Manman ! Pokoué Tétin la di sa ! Lo pé-d'-san Tikok la fé in minm tour ! Marmay-la, la fons si Tétin konm in ti kok-linn*, la moung* sa in maron dann koté lo zyé !

Lannmin matin, papa Tétin, Mésié Edvar, la ni oir gramoun Biganbé. Gramoun Biganbé la kri Tikok. I parté fout ali in volé, soman Tikok la dégaz* rakont tout koman la espasé. Alors, papa Tétin la di : « Si lé konmsa, bon minm po Tétin ! Li navé ka pa avaz domoun, in vyé kamarad konm Batak sirtou ! » Aprésa, li ogard Tikok, li rir, épi li di : « Aou, in marmay, ou'a ni in nonm, ou, si borèr* i manz pa ou ! » La, li rir minm épi Madanm biganbé i aport in koudsèk po boir.


Signaler un contenu

Un message, un commentaire ?


Témoignages - 80e année

La kaz Tikok

23 avril, par Christian Fontaine

Promié tan, la kaz bann Biganbé navé dé piès minm parèy sad bann Maksimin, soman té kouvèr an tol. Malérèzman, siklone 48 la ni, la lèv lo ti (…)


+ Lus